A. Musteikio g. 35, Tauragnai, Utenos r.
I–IV 8:00–17:00, V – 8:00–15:45 val. (pietų pertrauka 12:00–12:45)

Simkunaite EugenijaEugenija Šimkūnaitė (1920–1996) – habilituota gamtos mokslų daktarė, profesorė, etnografė žolininkė. Gimė 1920 m. kovo 11 d. Rusijoje, Krasnodaro krašte, Novorosijsko mieste, vaistininko Prano Šimkūno ir medicinos sesers Olgos Lebedevos – Šimkūnienės šeimoje. Kartu su kitais pabėgėliais iš Rusijos su šeima grįžęs į Lietuvą Pranas Šimkūnas, kilęs iš Utenos apskr., Tauragnų valsč., Indubakių kaimo, 1922 metais gimtuosiuose Tauragnuose įsteigė vaistinę ir nusipirko keliolika hektarų žemės.
Baigusi Tauragnų pradžios mokyklą, E. Šimkūnaitė įstojo į Utenos gimnaziją, kurią baigė 1937 m. Pasirinko tėvo profesiją ir 1937 m. Vytauto Didžiojo universitete pradėjo studijuoti farmaciją. 1941 m. išklausiusi kursą, pradėjo dirbti Kauno, Tauragnų vaistinėse, o 1942 m. – Vilniaus universiteto farmakognostiniame sode asistente. 1943 m. baigė universitetą.


1945 m. dirbo Vilniaus 1-osios farmacijos ligoninės vaistinės vedėja, 1947 m. Sveikatos apsaugos ministerijos Vyr. farmacijos valdyboje prekybos skyriaus inspektore, vėliau – paruošų skyriaus vedėja.
1949 m. gyveno ir dirbo Kaune, Kauno botanikos sode jaunesniąja moksline bendradarbe, ruošė disertaciją. 1950 m. rugsėjo mėn. grįžo į Vilnių ir Mokslų akademijos Biologijos institute tęsė savo mokslinį darbą.
1952 m. sausio 14 d. MA Biologijos instituto taryboje apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją. 1955 m. išvažiavo į Kazachstaną dirbti Visasąjunginio vaistinių augalų ūkio „Darmina“ padalinio stoties direktore. 1957 m. grįžusi į Lietuvą, vėl įsidarbino Vyr. Farmacijos valdyboje, dirbo vyr. inspektore vaistažolių paruošoms, nuo 1969 m. įsteigus atskirą vaistažolių skyrių, paskirta jo viršininke. 1968 m. jai suteikta aukščiausia provizorės – farmacinio darbo organizatorės kvalifikacinė kategorija.

1971 metais E.Šimkūnaitė Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų daktarės disertaciją „Lietuvos vaistingųjų augalų resursų naudojimo biologiniai pagrindai“. Tai pirmoji isertacija, kurioje nagrinėjami Lietuvos vaistinių augalų resursai.
1975 m., norėdama pasišvęsti moksliniam darbui, išėjo į pensiją.
1993 m. Lietuvos Mokslo Taryba E. Šimkūnaitei suteikė habilituotos gamtos mokslų daktarės mokslinį laipsnį.
Palaidota Tauragnuose, Šimkūnų šeimos kape.

1997 m. įsteigtas E. Šimkūnaitės fondas, kurio tikslas – remti studijuojančius farmaciją ir vaistažolininkystę studentus bei darbus vaistažolių tyrimo srityje.
1998 m. Tauragnų vidurinei mokyklai suteiktas Dr. Eugenijos Šimkūnaitės vardas.
1999 m. Vilniuje, Erfurto g. 4, atidarytas E. Šimkūnaitės memorialinis butas muziejus.
2012 m. Tauragnuose pradėtas sodinti „Gesės vyšnių sodas“, skirtas Gese tauragniškių vadintai E. Šimkūnaitei.
2013 m. Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose atidengtas E. Šimkūnaitei skirtas paminklinis suoliukas.
2013 m. Vilniuje, Erfurto g. 1 skvere, atidengtas atminimo akmuo (skulpt. Jonas Gencevičius).
LR Seimas 2020-uosius paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais. 

Maršrutas automobiliu  „Eugenijos Šimkūnaitės atminimo takais“ →

Eugenijos Šimkūnaitės takais. Parengė Ugnė Ūinkūnaitė, Eugenijos šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo stipendiatė →

Eugenijos Šimkūnaitės fondas →

Gesės vyšnių sodas Tauragnuose: