Mitologiniai akmenys Mokas ir Mokiukas du masyvūs rieduliai Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, gulintys prie kelio Tauragnai–Šeimatis–Daunoriai, nedidelės kalvos šlaite Šeimaties kaime. šalia Šeimaties pilkapių. Mokas – penkiakampio kūgio nupjauta viršūne formos akmuo, kurio dydis – 3,3X3,6 metro, aukštis – 2,8 metro. Kiek žemiau Moko yra Mokiukas – netaisyklingos formos, 1 metro aukščio akmuo. Akmenis į Lietuvą maždaug prieš 50 tūkst. metų iš Skandinavijos atitempė ledynas.Moko akmuo (aukštis – 2,8 m, ilgis – 3,66 m, plotis – 3,3 m, perimetras – 9,64 m, jame iškalta dabar vos įžiūrima data) ir  Mokiuko akmuo yra valstybės saugomi gamtos bei kultūros paveldo objektai.

Šimkūnų akmuo su dubeniu stūkso Šimkūnų kaime, Taurgnų seniūnijoje, Utenos r. Vakarinėje akmens viršūnės dalyje yra 0,4 X 0,15 m dydžio natūrali ovalinė duobutė, žmonių vadinama „Velnio pėda". Akmens pietinis kraštas nuskilęs. Apie šį akmenį sakoma: "Pavieškelėje prie akmens vaidenasi. Dieną per sumą matę baltą vištą bėgiojant, gaidžio balsu rėkiant girdėję." Akmuo 1,72 X 1,3 m dydžio, 0,75 m aukščio.

Koordinatės: 55°26'06.4"N 25°51'24.1"E
55.435122, 25.856703

Stūglių kaime (Tauragnų seniūnija, Utenos r.) tūkso 3 Stūglių akmenys (archeologijos paminklai) – du „su dubeniu“ ir vienas su įvairiais ženklais. Trys dubenuotieji akmenys stūkso šalia kelio Tauragnai–Sirvydžiai esnačioje Šinkūnų sodybos kiemo pakraštyje< Vidurinis akmuo šioje sodyboje stūkso neatmenų laikų (pasakojama, jog iš pradžių jis gulėjo kitoje vietoje). Kiti du – atvežti iš kitų kaimo vietų: vienas iš Vaišnorų sodybos, antras – iš palaukės. Pirmojo riedulio dubenyje  būdavo merkiamos gėlės, nes akmuo gulėjo po sodybos kryžiumi.
Pirmasis akmuo su dubeniu (AV–1699) prieškaryje buvo S. Vaišnoro sklype Stūglių kaime, vėliau pervežtas pas K. Šinkūną, prie kryžiaus. Akmuo 0,92x0,95 m dydžio, žemėse. Smailiadugnis dubuo 19 cm skersmens, 17 cm gylio.
Antrasis akmuo su dubeniu (AV–1700) yra K. Šinkūno sodyboje, prie kryžiaus. Akmuo 0,75x0,8 m dydžio, žemėse. Smailiadugnis dubuo 24x25 cm dydžio, 21 cm gylio.
Trečiasis akmuo su dubeniu apie 1980 m. atvežtas į K. Šinkūno sodybą, prie kryžiaus, iš kaimo laukų. Akmuo 1x1 m dydžio, 0,2 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 18x19 cm dydžio, 11 cm gylio.

Šuminų pušis (paprastoji pušis (Pinus silvestris)) – išskirtinė pušis, auganti Baluošo kraštovaizdžio draustinyje, Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, Šuminų kaime. Augalota, trumpu kamienu, stambiašakė pušis aptinkama tarp etnografinės gyvenvietės pakraščio trobesių, šlaitelyje, Baluošo ežero šiaurės rytinėje pakrantėje, 100 m nuo vandens. Šuminų pušis paskelbta saugoma 1984 m. 1999 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija paskelbė botaniniu gamtos paveldo objektu.
Šuminų pušies aukštis 18 m aukščio, kamienas – 1,11 m skersmens, 3,49 m apimties. Skersmuo matuotas 1 m aukštyje, nes aukščiau išaugusi šaka. Kamiene ir skeletinėse šakose buvo žaizdų, kamieną apnikęs medienos puvinys, susiformavusios drevės. Buvo smulkių ir vidutinio stambumo sausų šakų. Įvija. Lajos plotas – 104 m², lajos ilgis – 12,5 m, amžius apie 250 m. 
55°23'56.8"N 26°02'22.6"E

Varniškių ąžuolas (paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.)) – išskirtinio amžiaus ir išvaizdos ąžuolas, augantis Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, ties Varniškėmis, netoli kelio Tauragnai–Šeimatis–Daunoriai, apie 2 km į pietus nuo Daunorių. Medis keroja laukymėje, tarp miškų, patenka į Pliaušės hidrografinio draustinio ribas. Gražuolio galiūno aukštis 32,5 m. Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 5,4 m. Amžius - apie 450 metų. Jo kamieno viduje, nuo pat žemės, yra didelė tuščia erdvė, į kurią sutilptų 5–6 suaugę žmonės. Karo metu jame gyventojai slėpė grūdus, lašinius, kitokį turtą, net avis. Ąžuolas LR aplinkos ministerijos paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu nuo 2008 m.

Varniškių liepos aukštis – 26 m, kamieno apimtis – 1,3 m (aukštyje 4,05 m). Ši liepa 1960 m. paskelbta gamtos paminklu, o 1999 m. Aplinkos ministro paskelbta valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Pasakojama, kad liepos globėjo Vinco Kriugiškio tėvai ir seneliai prie liepos sustatydavo net 10 kelminių avilių, kad bitės, liepai žydint, prineštų medaus. Aviliai statomi ir dabar.

Varniškių šaltinis – savivaldybės saugomas hidrologinis gamtos paveldo objektas Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, ties Varniškėmis III. Šaltinis trykšta netoli Pliaušės upelio, dešiniajame krante (nutolęs apie 200 m), miške. Tarpumiškio pievos pakraštyje prie šaltinio pastatytas informacinis ženklas. Šaltinis prasideda vandens išplautoje nedidelėje dauboje (2,0x1,5 m), kurios dugne smėlis „verda“, kunkuliuoja, lyg dideliame puode. 2014 m. sutvarkyta aplinka prie šaltinio: krantai išgrįsti lauko akmenimis, padarytas patogus priėjimas tilteliu. Pasakojama, kad šaltinis turėjęs gyvomųjų savybių ir jame žmonės prausdavo akis, „esą labai sveika būdavo“, todėl šaltinį vadino Aptiekos versme.

Koordinatės LKS: 624531; 6144150 

Žiezdrių akmuo  (Žiezdrių k., Tauragnų sen., Utenos r.). Riedulio fiziniai duomenys: ilgis - 2,53 m, plotis - 1,95 m, aukštis - 1,65 m. Viename šone turi atspaudą, vadinamą velnio pėda.
"... Prieš daugelį metų čia buvęs didelis miškas. Buvusi didžiulė audra. Audros metu išlaužė medžius, griuvo didžiuliai ąžuolai. Bėgęs velnias, kuris ir įmušęs į akmenį pėdą."
"...Akmeny yra duobelė - pėda, kurią būk velnias įspaudęs. Po lietaus pilna vandens. Moterys, grįždamos iš lauko karves pamelžusios ar šieną grėbusios, rugius pjovusios, užsuka prie velnio pėdos, pasitriną sopamas vietas ir išgyja. Tas pėdas palikęs tada, kai velnias vijęs švedų kariuomenę. Atsistojęs ant akmenio ir palikęs paminklą ligi pasaulio pabaigos."