Minčios kaimelyje ant Minčios upės kranto pastatytas vandens malūnas grūdus pradėjo malti prieš 200 metų. Rašytiniuose šaltiniuose minimas Minčios malūnas statytas 1792 metais iš apipjautų medžio rastų. Malūne buvo įrengtos ketverios girnos ir vėlykla. Minčios dvare specialiais įrankiais būdavo pjaunamos lentos. Čia veikė vario kalykla, kurioje kūjus kilnojo Minčios upelio vanduo. Vietiniai žmonės sako, kad malūne buvo įrengti "spąstai gaudyti Minčiagirės velniams ir laumėms, kurie anais čėsais į upelio vandenį nusinešė mūsų kaimo gražuolę Minčiją ".

Buvusi Šeimaties mokykla (Tauragnų sen. Šeimaties k.) - eklektikos architektūros stiliaus plytų ir akmens mūro pastatas, pastatytas Šeimaties kaimo pietiniame pakraštyje, Čia XVIII a. buvo smuklė, vėliau - mokykla. Teritorijos plotas – 0,186 ha. Prie akmens mūro pastato po II pasaulinio karo pristatytas medinis priestatas. Čia mokykla veikė 1913–1988 m. 1993 m. mokyklos pastatas parduotas Utenos rajono privatizavimo tarybos aukcione. 1992 metais mokyklos pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o 1993 metais privatizuotas. Šiuo metu pastatas nenaudojamas.

Šiaudiniškio etnografinio kaimo pirkios tradicinės, statytos XVIII–XIX a. (kitos atsirado XX a. vid.) Svirnai maži, beveik kvadratiniai. Tvartai ilgo stačiakampio formos su diendaržiais. Kluonai dideli, stačiakampiai, durys galuose. Daržinės stačiakampės su akmeniniais pamatais. Pirtys mažos, dviejų patalpų. Šio kaimo pastatai – architektūros paminklai. Šiaudiniškio keturių sodybų etnografinis kaimas Tauragnų seniūnijoje turi 8 paminklinius statinius: pirkią, svirną, du tvartus, kluoną, daržinę, pirtį ir kalvę.

Daugiau informacijos →

Šiaudiniškio kaimas 1970 m. Fot. Vytautas Kalasauskas

 Strazdų etnografinis kaimas įsikūręs Aukštaitijos nacionaliniame parke, Baluošo ežero šiaurinėje pakrantėje. Kaimas pirmą kartą paminėtas 1783 m. Breslaujos dekano bažnyčių vizitacijos knygoje. 1798 m. Ažvinčių dvaro inventoriuje jau aprašyta gausi miško sargo Jurgio Strazdo šeima, pagal kurią vėliau pavadintas ir visas kaimas. Strazduose buvo klojimo teatras. Žmonės kaime labai mėgdavę dainuoti. Kraštotyrininkai surinko per 200 čia dainuotų dainų. XIX a. per Strazdus ėjo sielių kelias. 1851 m. kaime buvo 2 sodybos, XIX a. 2 pusėje – 5 sodybos. Nuo XX a. pradžios kaimas nesiplėtė. Kaimo muziejinė retenybė – dūminė pirkia, statyta XIX a. viduryje. 1971 m. kaimas įrašytas į architektūros paminklų sąrašą. Paminklinė teritorija – 7,5 ha.

1951 m. kaime žuvo 7 Vytauto apygardos „Lokio“ rinktinės partizanai, vadovaujami Balio Vaičėno-Liubarto. Jiems atminti pastatytas paminklas. 

LRT Plius. Atspindžiai. Etnografinis Strazdų kaimas Utenos rajone →

Šuminai – etnografinis kaimas Utenos rajono savivaldybės pietryčiuose, Aukštaitijos nac. parke. Architektūros paminklas. Šuminų kaimas smalsuolius traukia ne tik dėl etnografinių pastatų, bet ir  vietų, kuriose 1972 metais buvo filmuotas legendinis filmas  „Tadas Blinda".
Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą Šuminai minimi nuo 1784 metų kaip Pabaluošė, nors spėjama, kad pirmoji sodyba atsirado gerokai anksčiau.  XVIII a. į piečiausią Ažvinčių girios pakraštį prie Baluošo ežero iš Laukstenių kaimo buvo atkeldinta eigulio Antano Šumino aštuonių asmenų šeimyna: jis su žmona, sūnūs Kazimieras ir Kristupas, dukterys Rozalija ir Juozapota bei šeimos galvos broliai Benediktas ir Andrius. Čia įsikūrę pirmieji Šuminai valdė 21 ha žemės, už tai kasmet mokėjo Ažvinčių dvarui po 124 zlotus činčo. Pagal inventoriaus knygas galim manyti, kad Šuminų pradininkas čia įsikūrė 1733–1784 m. 1830 m. Ažvinčių inventoriaus knygų įrašai rodo, kad šiuo laikotarpiu eiguliauja buvusio eigulio Antano sūnus Kazimieras, o jo šeimynoje – net šešiolika asmenų. <…> 1851 m. jau užrašytos trys Šuminų sodybos, kuriose gyveno dvidešimt vienas žmogus. Eiguliu tuo metu jau dirbo Antanas Šuminas (anksčiau minėto Antano Šumino anūkas). <…> To laiko knygose nevienodai įvardijamas gyvenvietės pavadinimas. Vienur rašoma Pabaluošė, kitur Užbaluošė, dar kitur Smaldiškės ir net Smalgiškės. Šuminais imta vadinti tik XX a. pradžioje.

 Aukštaitijos kaimų slėpiniai. Šuminų kaimas

Daugiau informacijos →

Tauragnų dvaro sodyba buvo prie Labės ežero pietrytinio kranto. 1387 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Jogaila, steigdamas Vilniaus vyskupystę, užrašė jai geriausias žemes, tarp jų ir Tauragnus. Nuo to laiko dvaras priklausė Vilniaus vyskupams, kurie jį išlaikė net iki unijinės Lietuvos gyvenimo pabaigos.
Monografijoje „Tauragnai” Algirdas Baliulis rašė, kad 1730 m. Jonui Zienkovičiui tapus Vilniaus vyskupu buvo susirūpinta jam priklausančių dvarų padėtimi, valdinių prievolėmis. Tad 1731 m. buvo surašytas Užnerio (surašė Antanas Drazdauskas), tarp kurių buvo ir Tauragnai, inventorius. Jame aprašyta prie Tauragno ežero stovėjusi Tauragnų dvaro sodyba, pastatai. 

1757 m. surašytame inventoriuje aprašyti rūmai ant kalno prie Tauragno ežero, su 10 kolonų „gonkomis”, 3 skardinėmis vėjarodėmis stogo kampuose, dengti „gontais”, apkalti lentomis. Juose buvo priemenė, pono kambarys, miegamasis, priešais – salė, koplyčia kampe, galerija ir keli kambariai lentų grindimis; iš viso buvo 24 langai, kurių stiklai įtaisyti į šviną, vieno lango – į medį; po rūmais – mūrytas rūsys. Rūmai buvo aptverti. Priešais rūmus – tarnų oficina, dengta „gontais”. Buvo virtuvės pastatas. Prie įvažiavimo iš Vilniaus, prie vartų, – sargybos pastatas. Didelė tvarkinga arklidė, prie jos kapojinė.

Vaišnoriškė – etnografinis kaimas Utenos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke, išlaikęs senąją kaimo užstatymo struktūrą. Architektūros paminklas.

Senovėje tai buvo bitininkų kaimas, garsėjęs liepų medumi. Gyvenvietės įsikūrimą lėmė strateginė padėtis šalia vieškelio Tauragnai–Breslauja. Kur šis kelias kerta Būkos upę, dešiniajame jos krante stovėjo sena smuklė, minima nuo 1765 m. Pirmoji sodyba įsikūrė 1830 m., vėliau išaugo dar keturios.  Kaimas kompaktiškas, sodybos išdėstytos Būkos upelio kairiajame krante. Beveik visi pastatai pastatyti XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai kaime veikė garinė lentpjūvė. Pamatai iš akmenų, sienos iš pušinių rąstų. Stogai dengti šiaudais, malkenomis ir šiferiu. Pirmoji padrikoji sodyba yra Silvestro Žilėno. Joje trys paminkliniai pastatai: pirkia, svirnas ir tvartas. XX a. antrojoje pusėje sunyko paminklinė pirtis. Sodybą 1975 m. nupirko Antanas Auškalnis. Jono Žilėno sodyboje yra trys paminkliniai pastatai: pirkia, svirnas, tvartas. Pirkia – dviejų galų, pamatai akmeniniai. Svirnas – vienas seniausių pastatų., statytas XIX a. pabaigoje. 1976 m. remontuotas. Tvartą 1922 m. perstatė Pranas Kliukas. Pirkia taip pat paminklinė. Juozo Šumino sodyboje pirkia viengalė, stovi seniausios dūminės pirkios vietoje. 1905 m. prie dūminės pirkios pastatytas pietvakarinis galas, o 1964 m. dūminė pirkia nugriauta ir liko tik priemenė. Svirnas vienlypis, statytas 1936–37 m. Vietovė įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Daugiau infromacijos →

Kaimo pradžia siekia XVIII a. antrąją pusę. Varniškės yra net keturios, išsibarsčiusios nuo Tauragno iki Pliaušio ežero. Įspūdingiausias Varniškių II kaimas (Čiečiai). Kaime yra keletas žaliųjų galiūnų ąžuolų, liepų. Vienas ąžuolas ir liepa yra saugomi gamtos paminklai. 1971-09-28 kaimas įrašytas į architektūros paminklų sąrašą. Paminklinė teritorija 4,5 ha.
Kaime stovi šio amžiaus trisdešimtaisiais metais iš apvalių rąstų pastatyta kalvė su visa įranga.
Kažkada čia įsikūrė vienas Kriugiškis ir ilgai kaime gyveno vien Kriugiškiai – visi iš to paties giminės kamieno. Caro valdymo metais kaime sulaukta pirmojo užkurio – Juozapo Šinkūno. Varniškių ąžuolui – apie 500 metų. Jo kamieno viduje, nuo pat žemės, yra didelė tuščia erdvė, į kurią sutilptų 5–6 suaugę žmonės. Karo metu jame gyventojai slėpė grūdus, lašinius, kitokį turtą, net avis. Dar vienas apie 700 metų senumo ąžuolas nuvirto apie 1990 metus.
Kaime buvo filmuojamas lietuviškas meninis filmas „Velnio sėkla".

Daugiau informacijos →