Stūglių akmenys

Stūglių kaime (Tauragnų seniūnija, Utenos r.) tūkso 3 Stūglių akmenys (archeologijos paminklai) – du „su dubeniu“ ir vienas su įvairiais ženklais. Trys dubenuotieji akmenys stūkso šalia kelio Tauragnai–Sirvydžiai esnačioje Šinkūnų sodybos kiemo pakraštyje< Vidurinis akmuo šioje sodyboje stūkso neatmenų laikų (pasakojama, jog iš pradžių jis gulėjo kitoje vietoje). Kiti du – atvežti iš kitų kaimo vietų: vienas iš Vaišnorų sodybos, antras – iš palaukės. Pirmojo riedulio dubenyje  būdavo merkiamos gėlės, nes akmuo gulėjo po sodybos kryžiumi.
Pirmasis akmuo su dubeniu (AV–1699) prieškaryje buvo S. Vaišnoro sklype Stūglių kaime, vėliau pervežtas pas K. Šinkūną, prie kryžiaus. Akmuo 0,92x0,95 m dydžio, žemėse. Smailiadugnis dubuo 19 cm skersmens, 17 cm gylio.
Antrasis akmuo su dubeniu (AV–1700) yra K. Šinkūno sodyboje, prie kryžiaus. Akmuo 0,75x0,8 m dydžio, žemėse. Smailiadugnis dubuo 24x25 cm dydžio, 21 cm gylio.
Trečiasis akmuo su dubeniu apie 1980 m. atvežtas į K. Šinkūno sodybą, prie kryžiaus, iš kaimo laukų. Akmuo 1x1 m dydžio, 0,2 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 18x19 cm dydžio, 11 cm gylio.

Netoli Jurkų sodybos stūkso akmuo su ženklais, kurį aplanko ir tyrinėja mokslininkai, archeologai. Kaip rašoma Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija” (Diemedis, 2006 metai), „tai pilkšvos spalvos, vidutinio stambumo sueižėjęs granitas, kurio forma primena balną (galai truputį aukštesni), 1,8×1,25 m dydžio, 1,1 m aukščio. Viršutinės plokštumos pietryčių dalyje yra apie 45×60 cm dydžio, 8–12 cm gylio įduba, nuolaidėjanti į akmens kraštą. Akmens rytiniame šone, arčiau šiaurinio krašto, iškaltas vos ryškus 17x 19 cm dydžio kryžius apskritime. Galimas dalykas, toje pačioje vietoje, vadinamoje Didžiaisiais akmenimis, kažkas buvo matęs „nepaprastus kiškiukus bėgiojant”, o Jurkus matė „nepaprastai didelį arklį” naktį vaikščiojant.” Tame pačiame akmens šone žymus ir akmenyje iškaltas lygiašonis kryžiukas bei ant šono paguldytas rombas.