Miškinis Vincentas

Vincentas Miškinis (1868 m. birželio 20 d. Tauragnuose – 1940 m. spalio 14 d. Naujame Strūnaityje) – kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Strūnaičio kapinėse. Baigė Vilniaus kunigų seminariją, kunigu įšventintas 1897 m. Paskirtas vikaru į Trakus. 1898 m. – Čiobiškio klebonas. 1899 m. – Kernavės klebonas. Kernavėje klebonas.
Vincentas Miškinis šalia lenkiškų pamaldų įvedë ir lietuviškas pamaldas, tačiau neilgam. Vyskupas Steponas Zvierovičius, kilęs iš Bielsko apskrities, Gardino  gubernijos, griežtai uždraudë keisti mirių kalbą Kernavës bažnyčioje ir  V. Miškinis 1902 m. perkeltas į Budslavą (Vileikos dekanatas). Nuo 1909 m. perkeltas į Pivašiūnus, 1911 m. - į Varanavą (Balstogės dekanatas). 1922 m. perkeltas į Sužionis ir tais pačiais metais - į Strūnaitį.

Platino lietuvišką spaudą, palaikė ryšius su Vilniuje gyvenusiu kunigu Juozu Ambraziejumi, kuris 1899 m. žandarų agentui Pranui Petruševičiui sakė, jog Vincentas Miškinis esąs Lietuvos šviesuolis. Lietuviškos spaudos gaudavo iš Molėtų valsčiuje gyvenusių knygnešių. Pas Vincentą Miškinį lankydavosi knygnešiai iš Suvalkų gubernijos ir Kaišiadorių.
Dvasininkas V. Miškinis greta pastoracinės veiklos puoselėjo lietuvybę, domėjosi krašto istorija. Dirbdamas ganytojišką darbą Švenčionių r. Strūnaičio parapijoje (1927–1940), aplinkiniuose kaimuose turėjo kraštotyros talkininkus. Rinko kaimų pavadinimų etimologinius paaiškinimus. Vasaromis nesibodėdavo net pabuvoti prie naktigonių laužų, pasiklausyti senolių pasakojimų. Surinkęs gana informacijos apie istorinius įvykius ir asmenybes, parašė „Legendinę Lietuvos istoriją“. Tą liudija kunigas Alfonsas Merkys knygoje ,,Strūnaičio bažnyčios istorija“.