Ivanauskas Adolfas

Adolfas Ivanauskas(1866 Tauragnų vls. Kaboriškių k.-1946) – tautodailininkas, kryždirbys. A. Ivanauskas jaunystėje kurį laiką gyveno Rusijoje. Apie 1907 ar 1908 metus grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaboriškių kaime. 1888 m. buvo paimtas į carinės Rusijos kariuomenę, grįžęs prekiavo linais, bankrutavo, vėl išvyko į Rusiją, apie 1899 m. gyveno Jekaterinoslavlyje (dabar Dnipras, Ukraina), dirbo Brianske (Rusija) geležies liejykloje, tėviškėn grįžo apie 1908 metus. Čia, greta žemdirbystės, ėmėsi staliaus amato, dirbo ne tik kryžius, bet ir spintas, linamines, kuliamąsias. Pasidirbo sau puošnų karstą ir laidotuvėms dvidešimt liktorių (žvakidžių), kurias laikė klūpantys angelai. Jis savo darbuose išlaikė daugelį deveikiško stiliaus elementų: dobilo formos kryžmagalius, kryžių aukštį, tačiau darė kryžius kiek trumpesniais kryžmagaliais. A. Ivanausko koplytėlės kryžių kryžmose irgi kitokios – su kolonėlėmis, stiebas skiriasi nuo A. Deveikio, jis neornamentuotas (tipiškas A. Ivanausko kryžius, 1925 m. nufotografuotas Adomo Varno, gretimame Sėlės kaime M. Pečkausko sodyboje).Turėjo penkis vaikus: tris sūnus ir dvi dukteris. Kryždirbio amato išmokė savo sūnų Joną (gim. 1899). Darydamas kryžius, į talką taip pat pasikviesdavo sūnus Joną ir Steponą.

Pirmąjį Kaboriškių kryžių Adolfas Ivanauskas padarė dar jaunystėje. Darė kryžius Sėloje, šv. Jono Degutinėse, Vareikiuose. Pastatė gražius kryžius Utenoje, (Pavasarininkų kryžius, Bažnyčios g., Utena) 1928 m. ir Linkmenyse (šiose vietose dabar stovi šių kryžių kopijos). Adolfo Ivanausko kryžiai dvejopos formos: neornamentuotais stiebais toks tebestovi Kaboriškėse) ir Utenos, Linkmenų tipo – iki žemės papuošti lietuviška ornamentika. Jo kryžių yra nufotografuotų dail. Ad. Varno. Taip pat meistras darė stogines koplytėles – pakelėj į Kirdeikius, Kalytiškės k. Degutinėse. Tauragnuose 1944 buvęs jo kryžius sudegė.

Ivanauskai buvo garsi tauragniškių meistrų dinastija. Adolfo Ivanausko sūnus Jonas (gimęs 1899 m. Jekaterinoslavlyje, miręs 1981 m. Kaboriškių k.). Jekaterinoslavlyje Jonas baigė keturias klases, 1920-1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, tarpukariu vasaromis uždarbiavo zimagoru (juodadarbiu), tiesiant Žemaičių plentą, dirbo melioracijos darbus prie Siesikų. Atėjus sovietams, buvo nuteistas, paskui ištremtas į Sibirą, 1948-1957 m. gyveno Krasnojarsko krašte, Nižnij Ingažkij rajone, Pešotinskij gyvenvietėje. Ivanauskai sekė A. Deveikio pavyzdžiu, kūrė puošnius, ornamentuotus kryžius, kurių kryžmoje įkomponuodavo koplytėlę su šventųjų skulptūromis. Dažniausiai sūnus dirbdavo kryžių, jo ornamentiką, o tėvas – skulptūras. Jos pasižymi naivumu, supaprastintomis figūrų formomis, deformuotomis proporcijomis, iškilmingomis, didingomis pozomis. Utenos kraštotyros muziejuje yra ir nebaigtų A. Ivanausko skulptūrų (Šv. Marija, Arkangelas Mykolas, Šventasis, Šventoji).

Adolfui ir Jonui Ivanauskams priskiriami paminklai:

• stogastupis su šv. Jono Nepomuko skulptūra Degutinės k., Saldutiškio sen., Utenos r., prie Gėlainės upelio, darytas 1909 m.;
• stogastulpis su šv. Jono Nepomuko skulptūra Kalytiškės k.,Saldutiškio sen., Utenos r.;
• stogastupis su šv. Jono Nepomuko skulptūra Stripeikių k., Linkmenų sen., Ignalinos r.;
• kryžius Kaboriškių k., Tauragnų sen., Utenos r., prie vieškelio, statytas prieš 1914 m., jo vietoje Balys Ivanauskas 1928 m. pastatė naują kryžių, kuris buvo nugriautas 1962 m.;

• kryžius su šv. Marijos, šv. Dominyko ir Arkangelo Mykolo skulptūromis Kaboriškių k., Tauragnų sen., Utenos r., Adolfo Ivanausko sodyboje, statytas 1918 m. Šiuo metu skulptūros saugomos Utenos kraštotyros muziejuje, kryžius restauruotas 1990 m.;

• kryžius Utenoje, Vytauto aikštėje, statytas pavasarininkų kuopos 1928 m., nugriautas 1962 m., atstatytas 1990 m.;
• kryžius Salake (Zarasų r.), statytas Salako Šaulių;
• kryžius Linkmenyse (Ignalinos r.), statytas 1938 m.;
• kryžius Aviniškio k., Kuktiškių sen., Utenos r.;
• kryžius Štarų k. (?);
• kryžius Vareikių k., Utenos sen., Utenos r., prie Veronikos Liuimienės sodybos.