Tauragno ežeras

Tauragnas – giliausias (62,1 m) Lietuvos ežeras, 165 m iškilęs virš jūros lygio, esantis Tauragnų seniūnijoje, Utenos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke.

• Plotas - 5,03 km²
• Kranto linijos ilgis - 24,4 km
• Kilmė - ledyninis
• Vidutinis gylis - 18,4 m
• Didžiausias gylis - 62,1 m
• Išteka - Tauragna

Tauragno ežeras tyvuliuoja giliame, pailgame, vandenų išraustame klonyje – rinoje. Rina žymiai ilgesnė už ežerą ir joje, be Tauragno, dar telkšo Labės, Labelės ir kiti mažesni ežerai.

Iš kur gauna vandenį Tauragno ežeras? Juk į jį teįteka keli nykštukiniai upokšniai, kurie sausuoju metu visai sumenksta, šaltinių irgi reta. Sausą vasarą beveik nelyja lietus, išdžiūva Tauragnos upelis, ir iš ežero vanduo nebenuteka. Jis smarkiai garuoja, bet vandens vis tiek nestinga. Jau per keletą metų čia vykdomi stebėjimai ir nustatyta, kad vandens lygis nežymiai svyruoja. Tad iš kurgi imasi vanduo? Atrodo, ežeras turi gerus požeminius vandens sandėlius. Jie yra giliai, žemiau ežero vandens lygio ir mums nematomais šaltiniais sruvena į ežerą. Vadinasi, visas Tauragno ežeras yra milžiniška versmė. Kad vandenį šis ežeras gauna iš gelmių, patvirtina geologinės sąlygos. Tauragnų gręžinyje beveik 50 m ištisai yra moreniniai bevandeniai moliai. O po jais guli neplonas, apytikriai 5 m žvirgždingas vandeningas klodas. Taigi apie 10 m žemiau vandens paviršiaus turi būti daug šaltinių. Tauragnų apylinkių kalnas, kuris sudarytas iš moreninio priemolio, nevandeningas. Dėl tos priežasties Tauragnuose nuo seno beveik nėra šulinių, vandens miestelyje trūksta.

Tauragnas – Aukštaitijos nacionalinio parko dalis; Tauragnas ir jo apylinkės – Tauragno kraštovaizdžio draustinis. Tauragno pietiniame krante yra piliakalnių ir pilkapynų – Taurapilio piliakalnis ir pilkapynas, Tauragnų piliakalnis ir pilkapynas, Sėlės (Sėlos) piliakalnis, šiauriniame krante – Stučių pilkapiai, Šeimaties piliakalnis ir pilkapynas, Tauragno pietrytinio galo šiaurės rytiniame krante – Skroblaus I, Varniškių pilkapiai.
Ežero pavadinimas, pasak padavimo, kilęs nuo kažkada parkantėse gyvenusių taurų. Kunigaikštis Rigimantas kartą nakvojo su kariais ežero pakrantėje. Kunigaikščio kanklininkas taip gražiai ėmė groti kanklėmis, kad du taurai išlindo iš miško jo pasiklausyti. Jie prabilę žmonių balsais ir kanklininkas jų paklausė, kur patogesnė vieta apsigyventi. Taurai parodė kalną ant ežero. Ten kunigaikštis pastatydino pilį ir ją pavadino Taurapiliu, o ežerą – Tauragnu.
Ežeras senesniuose šaltiniuose minimas kaip Thowraggen, Tarogin, Taurogno, Turogno, Taurogin. Ežerėvardis aiškiai sudurtinis iš tauras („laukinis jautis“) ir ragas („smaigalys, iškyšulys ant galvos, kampas“). Pasak kalbininko Kazimiero Būgos, toks pavadinimas suteiktas, nes ežero forma primena tauro ragus. Tačiau labiau tikėtina, kad reikšmė yra „ragas (t. y., kampas), kur būna taurų.

Tauragnų miestelyje įrengta pakrantės poilsiavietė „Tauragno slėnis“. Šalia poilsiavietės yra automobilių stovėjimo aikštelė, įrengti takai, šlaite įrengti laiptai su tarpinėmis aikštelėmis, du pontoniniai lieptai su apžvalgos aikštelėmis ir vienas su valčių švartavimo vieta, 3 didelės pavėsinės, lauko baldai,  papūdimio tinklinio aikštelė, persirengimo kabinos, vaikų žaidimų aikštelė. Teritorija apšviesta šviestuvais.

Nuotraukos Jono Danausko, Mindaugo Ilčiuko, Adolfo Sinkevičiaus, Alvydo Danausko, Rolando Juraškos, Tomo Pumpučio, Rimanto Udro, Eglūno Židonio.