Apie Tauragnų seniūniją

Tauragnų seniūnija yra Utenos rajono rytinėje dalyje. Dalis seniūnijos priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Seniūnijos plotas 216 km². Seniūnijoje yra Tauragnų miestelis ir 85 kaimai bei viensėdžiai: Alksniškių k., Antabaltės k., Aukštaglynio vs., Avižieniškio k., Bajorų k., Balčių k., Bernotiškio k., Beržatilčio vs., Daunorių k., Erkiasalės vs., Gaidelių k., Gaidžių k., Gegūniškio vs., Grašių k., Imbriškių vs., Inkartų k., Jačiūniškių k., Jauniškių k., Jovainiškių k., Juodiškių k., Kaboriškių k., Kalvių k., Kamšos k., Kazimieravo k., Kazokiškio k., Klykių k., Liegavietės vs., Linkų k., Liumpiškių k., Liūniškių vs., Lukošiūnų k., Maleckažemio k., Martyniškio vs., Meldutiškio k., Minčios k., Minčiakampio vs., Musteikių k., Nečioniškio k., Paakmenio vs., Paažvintės vs., Paminčios vs., Papiliakalnio vs., Papirčių k., Pavarlio k., Pilkenių k., Politiškių k., Priepalės vs., Raistinių k., Ryliškių k., Rugeniškio k., Rūgšteliškio k., Rūgšteliškio vs., Rukšėnų k., Ruzgiškių k., Sėlės k., Sirvydžių k., Skaistulės k., Skroblaus I vs., Skroblaus II vs., Stapšėnų k., Strazdų k., Stučių k., Stūglių k., Šeimaties k., Šiaudiniškio k., Šimkūnų k., Šuminų k., Tauragnų k., Taurapilio k., Tautiškio k., Ūdriškių k., Urviškių k., Vaišnoriškės k., Varniškių I vs., Varniškių II vs., Varniškių III vs., Varniškių IV vs., Varpiškių k., Vidžiūnų k., Vilkablauzdės k., Vilkiškių k., Vyžių k., Žebriškių k., Žiezdrių k.

Tauragnų seniūnijos žemėlapis

Heraldika. Tauragnų herbas - sidabriniame skydo lauke ant žalios skydo papėdės (piliakalnio) juodas tauras su raudonais ragais. Herbo etalono autorė - dailininkė Vida Navikienė.

2001 m. gegužės 21 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1333.

Tauragnų istorija. Pirmąsyk rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai (Therake, Theuraxe, Thowraggen, Towragen) paminėti 1255 m. Oficialiuose Lietuvos dokumentuose jie įrašyti 1387 m. vasario 16 d. rašte, kuriame sakoma, jog Lenkijos ir Lietuvos karalius Jogaila pilį su prie jos prieinančia sritimi amžinai padovanoja Vilniaus vyskupui.

Nuo XVII a. pabaigos Tauragnai vadinami miesteliu, jau 1767 m. turėjusiu turgų ir prekymečių privilegiją. Tapę valsčiaus centru (XIX a. pab.- XX a. pr.), jie ėmė plėstis, padaugėjo gyventojų. 1859 m. jų buvo 263, o 1897 m. - 1070. Tada vyko dideli turgūs ir prekymečiai, į kuriuos suvažiuodavo aplinkinių kaimų valstiečiai. Čia buvo prekiaujama liepų medumi, sūdytais grybais, žuvimi ir kitomis miško bei ežerų gėrybėmis. Dokumentuose užfiksuota, kad 1792 m. miestelyje buvo alaus darykla ir degtinės varykla, kelios smuklės, priklausančios Vilniaus vyskupui. Turguje vyskupas turėjo teisę valstiečių parduodamus maisto produktus pirkti savo nustatytomis kainomis. Šventadieniais buvo reikalaujama lankyti bažnyčią. Jos nelankantys buvo baudžiami.

XIX a. vid. Tauragnų dvaro savininku tapo Puslovskis (Paslauskas). Valstiečiai turėjo eiti į dvarą dirbti, už gautą iš pono žemę privalėjo mokėti. 1861 m. ir 1862 m. valstiečiai subruzdo, o Puslovskis tiems bruzdėjimams numalšinti iškvietė net caro kariuomenę. Tačiau įsiliepsnojus 1863 m. sukilimui, valstiečiai ištisais kaimais dėjosi prie sukilėlių. Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas be gailesčio numalšino sukilėlius, daugelis jų buvo ištremti į Sibirą, o jų vieton atvežti rusų valstiečiai - irgi tremtiniai.

Tauragnų krašto žmones pasiekė ir kitos savo valdžios represijos, susijusios su mokslu ir švietimu. Tada atsirado daraktoriai ir knygnešiai. Yra žinoma, kad 1877 m. slaptoje Tauragnų mokyklėlėje lietuviškai skaityti vaikus mokė valstietis Pranas Ūdras. Žymesnieji knygnešiai - M. Balčiūnas ir P. Gaidelis. Pirmojo pasaulinio karo metais miestelis gerokai ištuštėjo, nes ne vienas, traukdamasis nuo artėjančių vokiečių, paliko namus ir atsidūrė Rusijoje. Jauni vyrai buvo mobilizuoti į caro kariuomenę. Daug žmonių išmirė nuo šiltinės epidemijos, siautėjusios 1914 m. Per dvejus okupacijos metus ir šiaip jau neturtingas Tauragnų kraštas buvo visai nualintas.

Tarpukariu Tauragnai atsigavo, suklestėjo, tačiau II-asis pasaulinis karas miestelį vėl nualino. 1944 m. vasarą Tauragnai buvo ištuštėję, sudegę. Apie 500 žydų, miestelio gyventojų, sušaudyti Rašės šile. Dalis jaunų vyrų kovėsi su vokiečiais už sovietų, kita dalis - su okupantais už nepriklausomą Lietuvą. Žmonės neteko namų, žemės, gimtinės.

Seniūnijoje yra Utenos kultūros centro Tauragnų skyrius (kultūrinių renginių organizatorė Danguolė Trimonienė, režisierė Loreta Juškėnienė), ambulatorija (gydytojas Arvydas Paleckis), vaistinė (provizorė Jūratė Paleckienė), gaisrinė (skyrininkas Valdas Juškėnas ), dirba 1 mobilioji laiškininkė.

Tauragnų seniūnijoje veikia Utenos Krašuonos progimnazijos Tauragnų E. Šimkūnaitės skyriaus ikimokyklinė grupė (auklėtoja Daiva Vilkienė), Tauragnų vaikų dienos centras.

Utenos kultūros centro Tauragnų skyriuje įsikūręs Tauragnų krašto muziejus - Utenos kraštotyros muziejaus padalinys (edukatorė Daiva Kviklytė). Taip pat skaitytojus kviečia du Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos padaliniai - Tauragnų kultūros centre įsikūrusi Tauragnų biblioteka (vyr. bibliotekininkė Nijolė Šuminienė) ir Klykių kaime esanti Klykių biblioteka (vyr. bibliotekininkė Ona Šyvienė).

Seniūnijoje yra dvi bažnyčios ir viena cerkvė. Tauragnų miestelyje - Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1969 m. ir Daunorių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, pastatyta 1934 m. Šeimaties kaime veikia stačiatikių cerkvė.

Tauragnų seniūnijoje veikia visuomeninės organizacijos: Tauragnų krašto bendruomenė (pirmininkė Danguolė Trimonienė), Klykių bendruomenė (pirmininkė Rita Butavičienė), Daunorių krašto bendruomenė „AŽU TAURAGNĄ“ (prezidentė Edita Danilevičienė) ir Tauragnų medžiotojų klubas (pirmininkas Jurijus Skliaustis).

Tauragnų seniūnija turtinga istoriniais objektais - 13 pilakalnių, keliolika pilkapynų, kuriuose iš viso suskaičiuojama nuo kelių dešimčių iki šimto ar daugiau atskirų pilkapių, datuojamų maždaug I tūkst. viduro – II tūkst. pradžios, įspūdingi arheologiniai radiniai Taurapilio pilkapyne, Tauragnų piliakalnyje, Šeimaties pilaikalnyje ir pilkapyne, Minčios, Gatelių pilkapynuose liudija nenutrūkstamą gyvenimą nuo vėlyvojo neolito iki pat LDK laikų Tauragnų krašte.