Free Joomla Templates by iPage Hosting

Dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos sodams, uogynams, riešutmedžiams
Utenos rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nustato, įvertina ir apskaičiuoja vadovaudamasi LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro patvirtinta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – metodika).
Pastaruoju metu komisija sulaukė prašymų įvertinti žalą, kurią padarė medžiojamieji gyvūnai uogynams ir riešutmedžiams – elniniai gyvūnai niokoja riešutmedžius bei jų individualią apsaugą, šernai knisa tarpueilius.
Deja, metodika nereglamentuoja kaip vertinti, apskaičiuoti ir atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą sodams, uogynams ir riešutmedžiams. Todėl komisija kreipėsi į LR Žemės ūkio ministeriją – kaip metodikos kūrėją, prašydama paaiškinti, kaip turi būti vertinama, apskaičiuojama ir atlyginama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala minėtoms kultūroms.
Ministerijos atstovai paaiškino, kad ,,metodika reglamentuoja dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas. Ši metodika nereglamentuoja dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų sodams, uogynams taip pat riešutmedžiams padarytos žalos. Todėl manome, kad riešutmedžių savininkas turi taikyti apsaugos priemones, teritoriją aptverti tvora, kuri neleistų kanopiniams gyvūnams patekti prie riešutmedžių“.
Prašome sodų, uogynų, riešutmedžių augintojus atsižvelgti į ŽŪM specialistų rekomendacijas ir tinkamai apsaugoti sodmenų plotus, kad medžiojamieji gyvūnai nepadarytų žalos.

uuu

Individualių nuotekų valymo arba nuotekų išsėmimo rezervuarų dalinis finansavimas
Utenos rajono savivaldybės administracija informuoja, kad Utenos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-288 patvirtino individualių nuotekų valymo įrenginių arba nuotekų išsėmimo rezervuarų įrengimo dalinio finansavimo tvarkos aprašą.
Šis tvarkos aprašas numato, kad Utenos rajono gyventojai (fiziniai asmenys), atitiksiantys tam tikrus reikalavimus ir kriterijus bei nuosavybės teise valdantys gyvenamuosius būstus tose vietovėse, kuriose nėra ir ateinančius du metus neplanuojama įrengti nuotekų tvarkymo infrastruktūros, galės pretenduoti į dalinį finansavimą, įsirengdami individualius nuotekų valymo įrenginius arba nuotekų išsėmimo rezervuarus.
Išsamesnė informacija ir kvietimas teikti paraiškas daliniam finansavimui gauti bus skelbiama Utenos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje www.utena.lt.
Individualių nuotekų valymo arba nuotekų išsėmimo rezervuarų dalinio finansavimo tvarkos aprašą rasite: https://teisineinformacija.lt/utena/Default.aspx?Id=3&DocId=69609 arba www.utena.lt→Aplinkos apsauga→Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas→Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas.

uuuPASKELBTAS KVIETIMAS NEDIDELIŲ, IKI 10 KW GALIOS SAULĖS ELEKTRINIŲ ĮSIRENGIMUI
Nuo 2020 m. sausio 2 d.
skelbiamas registracijos formų priėmimas kompensacinėms išmokoms už nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinių įsirengimui.
Registracijos formą užpildyti galite naudodamiesi aplinkos projektų valdymo informacine sistema (APVIS). Ją galima rasti apvis.apva.lt. Atkreipiame dėmesį, kad kitais būdais registracijos formos nėra priimamos. Registracijos formas pareiškėjai galės pateikti iki sausio 31 d.
Į paramą pretenduoti gali fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantis gyvenamosios paskirties (vieno arba dviejų butų) pastatą arba sodų paskirties pastatą (sodo namą), ir žemės sklypą, jei atsinaujinančių išteklių energiją naudojančios technologijos bus įrengiamos ant žemės, kurie yra įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Statinių baigtumui  reikalavimai nėra keliami.
Parama galės pasinaudoti individualių vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų arba sodo namų savininkai, įsirengiantys iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrines, o pagaminta elektros energija turės būti vartojama elektrinės įrengimo objekte. Įsirengę saulės elektrines turės tapti gaminančiu vartotoju ir sudaryti sutartį su elektros energijos tiekėju ar energetikos tinklų operatoriumi.
Atkreipiame dėmesį, kad prieš teikiant registracijos formas gyventojai turi įsivertinti ne tik savo elektros vartojimo poreikius, bet ir technines elektrinės prijungimo galimybes: prieš įsirengiant elektrinę, primygtinai rekomenduojame pasikonsultuoti su ESO dėl vartotojo elektros tinklo pajėgumo. ESO fiksuoja jau ne vieną atvejį, kai elektrinė įrengta, bet ji negali būti prijungta prie skirstomojo elektros tinklo, nes paaiškėja, kad neužtenka tinklo pajėgumo priimti generuojamą elektros energiją, o tam reikalinga tinklo rekonstrukcija.
Kiekvienas gyventojas paprastai gali pasiskaičiuoti paramos išmokos dydį – užtenka padauginti planuojamos įsirengti saulės elektrinės galią kilovatais (kW) iš fiksuoto įkainio – 323 eurų už 1 kW galios. Tad, pavyzdžiui, įsirengus 5 kW saulės elektrinę, bus galima gauti 1615 eurų kompensaciją, o pastačius 10 kW saulės jėgainę – 3230 eurų.
Norint gauti paramą, sąskaitos už įrangą turės būti išrašytos ne anksčiau nei 2020 metų sausio 1 d., tačiau patys įrenginiai negalės būti sumontuoti bei priduoti, kol nebuvo pateikta registracijos forma. Tai reiškia, kad užbaigti projektai negalės pretenduoti į paramą.
Visus reikalavimus įsigyjamai įrangai ir pareiškėjams galite rasti (finansavimo fiziniams asmenims skyrimo tvarka aprašyta 2 priede):
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3c0c8a201e8111e9bd28d9a28a9e9ad9/asr 

uuu

  globalus regionai final 53  utenos radijas   utenos_kolegija_2011  regia_lt  geoportal  utenos_tic_baneris  Logo big